Balandžio 21 dieną  Simno gimnazijos merginų ir vaikinų tinklinio komandos žaidė draugiškas varžybas su Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos tinklininkais. Nors aikštelėje pranašesni buvo seirijiečiai: mūsų vaikinai pralaimėjo 3:0, o merginos – 1:2, susitikimai buvo įtempti ir įdomūs, todėl labai nenusiminėme – šios draugiškos varžybos mums buvo gera „repeticija“ prieš rajonines. Džiaugiamės turėdami gerų varžovų Seirijų gimnazijoje, todėl ir ateityje planuojame su jais organizuoti draugiškas įvairių sporto šakų varžybas.

Kūno kultūros mokytoja

Danutė Gudaitienė

Balandžio 19 dieną Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios rinktinės 111-os kuopos jaunieji šauliai ir vadovai vyko į ekskursiją po Seinų ir Punsko kraštą (Lenkijos respublika). Pirmasis sustojimas – vos keli kilometrai nuo Lietuvos-Lenkijos sienos – Beržininkų kaimas. Čia pagerbėme Lietuvos karių žuvusių už Tėvynės laisvę 1920 metais kapus. Pažintį tęsėme lankydamiesi Seinų lietuvių namuose. Čia mus sutiko ir įdomiai apie Seinų krašto lietuvių veiklą papasakojo kultūros skyriaus vadovė Dalia Astrauskienė. Sužinojome, kad šie namai buvo pastatyti 1999 metais. Tai lietuvių kultūros židinys, jų susibūrimų, bendravimo vieta. Lietuvių namuose apžiūrėjome lazdijiečių Alos ir Valdo Dumbliauskų tapybos ir grafikos bei marijampolietės Danutės Saukaitienės darbų iš šieno parodas. Seinų ir aplinkinių kaimų lietuviai rengia tradicinius renginius, įvairias šventes, veikia dramos, įvairaus amžiaus šokių kolektyvai, kaimo kapela. Susitikome ir su Lenkijos lietuvių visuomenės veikėju Šv. Kazimiero draugijos pirmininku Algirdu Vektorium.  Aplankėme Švč. Mergelės Marijos baziliką, kur palaidotas vyskupas, poetas Antanas Baranauskas. Kelionę tęsėme į  Punską – vienintelę vietą už Lietuvos ribų, kur lietuviai tebesudaro daugumą(apie 80%). „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis mus palydėjo į  Šlynakiemio kaimą. Jis papasakojo apie partizanų veiklą šiame krašte. Pušynėlyje buvo Lietuvos partizanų slėptuvė(ją J. Krikščiūnas ir V. Pralubis išsikasė per vieną naktį !), tačiau 1949 m. gruodžio 15 dieną didvyriškai žuvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio karžygys, Dainavos apygardos partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vitas(Vytautas) Pralubis-Žaibas. Visų ekskursijos dalyvių vardu noriu padėkoti Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus 1-osios rinktinės šauliams, jos vadui Skirmantui Valatkevičiui, 111-os kuopos vadui Petrui Grėbliauskui, gidui Jonui Juravičiui už galimybę susipažinti su Seinų ir Punsko kraštu, jos istorija. Jauniesiems šauliams buvo „gyva“ pilietiškumo pamoka.

         Simno gimnazijos jaunųjų šaulių būrelio vadovė  Danutė Gudaitienė

Balandžio 7 dieną Simno gimnazijoje pirmą kartą vyko renginys ,,Mano klasė gali“, kuriame dalyvavo 5–8 klasių mokiniai. Kiekviena klasė turėjo prisistatyti, todėl vieni kūrė filmukus, kiti – pasakas, skambius šūkius ar kt. Po įdomių prisistatymų laukė konkursinės užduotys, kurių sprendimas ir atlikimas reikalavo ne tik komandinio darbo, bet ir visų komandos narių išminties, nes užduotys buvo įvairaus pobūdžio: loginės, sportinės, kūrybinės ir pan. Renginio pabaigoje visų laukė apdovanojimai! Draugiškiausia pripažinta 5a klasė, o kūrybiškiausi buvo 7a klasės mokiniai, sur
inkę ir daugiausia taškų. Sportiškiausi buvo 7b klasės mokiniai, o išradingumu niekas nepralenkė 8a klasės mokinių. Originaliausiais pripažinti 6a klasės mokiniai. Kaip matome, pralaimėjusių nebuvo, nes visų klasių komandos buvo apdovanotos saldžiais prizais ir stalo žaidimais.

Norime padėkoti Mokinių tarybai, įsteigusiai prizus. Mokiniai buvo labai patenkinti šiuo renginiu, todėl labai norėtų dar kartą jame dalyvauti, bet jau kitais metais.

Austėja Abromaitytė

Balandžio 3 d. Simno gimnazijoje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Laimos Žemaitienės iniciatyva,  lankėsi vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas, knygos „Žmogaus ir Dievo metai“ autorius. Į susitikimą susirinko gimnazistai, pedagogai, Simno miestelio gyventojai.

Kunigas A. Toliatas kalbėjo apie pažeidžiamumą, apie drąsą būti silpnam, atviram, apie nuolankumą ir tarnystę. Jis Šventojo Rašto žodžius integravo į XXI a. kasdienybę (karjerą, IT technologijas, pamišusį skubėjimą ir negebėjimą sustoti), visuomenės skaudulius (globos namuose augančius vaikus, alkoholizmą, savižudybes), į mūsų tarpusavio santykius (veidmainystę, neveiklumą, baimę keistis ir keisti, baimę būti atsakingiems už save ir kitus, negalėjimą atsiprašyti ir padėkoti …). Papasakojo, kaip atsirado knyga „Žmogaus ir Dievo metai“ ir kam jos reikėjo – juk pamokslai skirti sakyti ir klausytis bažnyčioje. Kunigas pirmiausia tiesiog sakydavo pamokslus žmonėms, pagrįsdamas juos asmeniniais išgyvenimais: iš anksto nesiruošdavo, o „kalbėdavo siela“. Būtent tokių pamokslų reikėjo jį pažinojusiems ar bent kelis pamokslus girdėjusiems parapijiečiams – jie ir paragino išleisti knygą, todėl pirmiausiai „atsirado“ svetainė, kurioje buvo talpinami pamokslų audio įrašai, o vėliau – knyga.

Kunigas noriai atsakė į pateiktus klausimus, bendravo su klausytojais, padovanojo po skirtuką knygai su palaiminimu. Padėkojo visiems, kurie skaitys „Žmogaus ir Dievo metus“, bus šios knygos nešėjai: „Tik mes kartu galime padaryti, kad Dievo karalystė būtų mūsų tarpe, kad mes labiau ją išgyventume. Norėčiau, kad tai būtų raktas į širdis, padėtų dar labiau būti bendrystėje. O esantiems toliau nuo Bažnyčios galbūt „Žmogaus ir Dievo metai“ taps raktu į ją.“ – kalbėjo kunigas.

Jo įtaigus žodis, suprantama šiandienos kalba pasakytos mintys nepaliko nė vieno abejingo.

Bibliotekininkė Lina Daniulevičienė